„Su programa dirbame jau antrus metus. Programa tinkama, parinkta reikalinga medžiaga. Vaikams ši medžiaga pradžioje patiko, bet šiuolaikiniai vaikai yra žingeidūs, tad norėjo daugiau filmuotos medžiagos, įvairesnių spalvotų plakatų. Dar viena problema - laiko stoka ugdymo procese. Skubant - gero rezultato nepasieksime“.
„Šiuo metu (galbūt, dėl didelio tėvų užimtumo ir neturėjimo laiko bendrauti su savo vaikais) į mokyklą vis dažniau ateina pikti, nemokantys valdyti savo emocijų vaikai. Po mokymų galėjau spręsti iškilusias klasėje problemas, prisiminti matytas situacijas, atkreipti dėmesį į klasėje kabančius plakatus. Ypač tai veiksminga pirmoje klasėje. Mano klasėje 20 vaikų, bet lengva juos valdyti išvykų, renginių metu (vaikai supranta, kaip aš jaučiuosi, jeigu jie nedrausmingi). Vaikai noriai lanko šį užsiėmimą, tėvai pastebėjo elgesio pokyčius: mandagiai atsiprašo, jei kažko nori paklausti, sugeba išlaukti, užjausti.
Juokingiausia situacija - vyko dailės paskutinė mokslo metų pamoka. Tylu. Suskambės skambutis ir atsivers durys į vasarą, bet visi piešia. Vienas berniukas tyliai kviečia kitą. Aš pakeliu akis, o pastarasis man sako: ,,Aš ignoruoju trukdžius“. Jis net neatsiliepė į draugo kvietimą“.
„Apie smurto prevencijos programą ,,Antras žingsnis“ žinojau seniai, nes domiuosi prevencine tema ir nuolatos papildau savo žinias.
Mūsų mokykloje programa veikia nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, nes iki šiol panašios programos mokykla neturėjo. Mokytojui programa dar kartą primena senas ir seniai žinomas tiesas apie elgesį, susivaldymą bei nusiraminimą, kitaip vertinti kolegas ar aplinkinius.
,,Antro žingsnio“ dėka vaikai drausmingiau sėdi per pamokas, pertraukų metu nėra tokie agresyvūs (klasėje 19 vaikų, o iš jų 14 berniukų), labiau įsigilina į kito situaciją ar būseną, kiekvienoje situacijoje mokosi matyti save.
Mokytojui sunkiausia tai, kad vaikai yra labai aktyvūs, jie visi nori būti išklausyti, tačiau laiko tam skirta nedaug. Smagu, kad į programą yra įpintos žaidybinės ir vaidybinės užduotys. Tai ir sukelia daugiausiai juoko. Vaikai akylai stebi mokytoją, mėgdžioja, o kartais jiems gaunasi ir daug geriau. Smagu. Ir mokomės elgesio bei pažinimo patys to nesuvokdami. Taip gimsta glaudesnis ryšys tarp vaiko ir mokytojo bei draugų. Programa: aktuali, šiuolaikiška, naudinga.
Iš visos širdies linkiu, kad tie mokytojai, kurie dar nebandė dirbti su šia programa, tikrai pradėtų. Tai abipusė nauda ir mokytojui, ir vaikui, ypač šiais pykčio, nerimo ir socialinio neteisingumo laikais“.
„Programą pristačiau mokinių tėveliams, jie suprato šios programos naudingumą ir būtinumą. Mokiniai irgi noriai kalbasi, dalinasi savo įspūdžiais, taigi dirbame“.
„Su „Antro žingsnio“ programa susipažinau prieš gerą mėnesį. Mokymais likau labai patenkinta. Tai buvo MOKYMAI, nes iš karto žinojau kaip ir ką daryti, kur pritaikyti savo darbe. Programos tikslas labai aktualus, svarbus ne tik mokinių, bet ir suaugusių gyvenime.
Klasėje turime susidarę ir susirašę elgesio taisykles. Jomis remiamės bendraudami ir dirbdami. Vaikai jas patys suformulavo, pažymėjo sutartiniais ženklais, todėl veiksminga ir smagu.
Nauja patirtis, naujos žinios, naujos galimybės.“
„Šiandien yra didelė problema, kai vaikus ,,auklėja“ nevykę kompiuteriniai žaidimai, filmukai. Ne visi suaugusieji moka suprasti kitų jausmus, suvaldyti emocijas ar rasti problemų sprendimo būdus. Pagal šią programą dirbsiu antrus metus.
Po užsiėmimų mokiniai stebėjo kitų nuotaikas, spėdavo jausmus, naudojo savęs suvaldymo būdus, sėkmingai mokėjo spręsti problemas ir, kas svarbiausia, mokė tėvus, kitų klasių draugus. Turbūt jautėsi tikrais PIRMOKAIS. Visais patarimais pasinaudojau ir pati. Juk jie visai geri ir teisingi. Vaikai tapo draugiškesni, nuoširdesni, vis dažniau valdo savo emocijas. Užsiėmimų labai laukdavo. Tėvai šiai programai taip pat labai pritarė. Pamokėlėse labiausiai patikdavo situacijų vaidinimai.
Man nepatiko tai, kad vaizdajuostėje įrašai anglų kalba. Laimė, kad pati ją moku, bet vaikams geriau klausyti iš karto lietuviškai. Tėvai veiklą matė, dalyvavo noriai. Dirbti pagal šią programą patarčiau visoms mokykloms, nes tai tikrai LABAI NAUDINGA. Ši programa ĮDOMI - NAUDINGA - REZULTATYVI. Esu dėkinga už gautą medžiagą“.
„Man patinka mokytis ir tobulėti. Dalyvauju visuose įdomiuose kursuose. Nuo studijų laikų žinau, kad švietimas ir mokykla - konservatyviausia sritis. Taip norisi, kad kas pasikeistų...
Turiu labai energingų, imlių, sumanių vaikų klasę. Jiems patinka „Antras Žingsnis“. Kai klausiu, kas patinka, jie sako, kad viskas: stebėti nuotraukas, filmuotą medžiagą, klausytis mokytojos, vaidinti. „Antro Žingsnio“ pamokos jiems vyksta antrus metus. Buvau nustebusi, kai 1 kl. prie manęs priėjo mergaitė, kuriai mano manymu, labai trūko brandos, ir pasakė, kad jai nusispaudė pykčio mygtukai. Ne kiekvienas suaugęs tai suvokia. Dirbus tik vienus metus, sunku pasakyti, kas lieka vaikuose. Nežinai, kada kas išlįs. Bet, kad lieka, tai faktas.1 kl. mokėmės, kaip nereaguoti į trukdžius. Atrodo, kad tai buvo labai seniai. Bet šiemet girdžiu, kaip vienas kitam liepia nereguoti į trukdžius. Iškilusias problemas sprendžiame taikydami problemų sprendimo strategiją. Aš pati sau asmeniškai naudoju. Tai juk labai paprasta.
Klasės tėvai patenkinti, kad jų vaikai mokomi „Antro Žingsnio“ programos. Kai 1 kl. pristačiau programą tėvams, jie sakė, kad tokių kursų nori ir jie. Dalinu laiškus tėvams ir būna, kad jie ateina pasikalbėti apie „Antrą Žinsnį“ ir savo vaiką; žinoma, ne visi.
Programa kitoniška, paprasta, naudinga.
„Antras Žingsnio“ programa veikia ne tik mokinius, bet ir patį mokytoją. Jei mokai vaikus suvokti ir atpažinti jausmus, tai pats turi labiau susivokti aplinkiniuose žmonėse ir savyje. Jei mokai vaikus nusiraminimo ir pykčio valdymo, pats tai turi taikyti savo gyvenime. Jei niekas gyvenime nemokė, kaip spręsti problemų, tai „Antro Žingsnio“ seminaro metu galės to išmokti patys.
„2008 metais dalyvavau seminare ir įsitraukiau į veiklą. Pamokėles vesti nesunku, nes yra mokytojo knyga, plakatai, video. Didžiausi sunkumai, kai reikėjo panaudoti technines priemones, nes nesame pakankamai aprūpinti technika.
Mano klasėje buvo vaikų, neturinčių socialinių, bendravimo įgūdžių. Šiais metais man lengviau dirbti, matau, kaip stengiasi valdyti savo pyktį, jei pamiršta klasės mokiniai primena visus žingsnius, bando įvertinti situaciją, paaiškinti savo poelgius, emocijas. Neseniai gavome medžiagą II klasei, dirbsime toliau“.
„Labai greitai vaikai priprato šiame užsiėmime susėsti puslankiu, atsisėsti kaip kam patogiau ir įsijungti į pokalbius. Vaikai pradėjo daugiau kalbėti, pasakoti savo nutikimus, labiau pradrįso. Šių užsiėmimų laukia.
Stebiu vieną mergaitę, kuri bijo didelių pastatų, parduotuvių. Tad kartą važiuojant ekskursijon į Gargždų mini zoosodą, užsukome į ,,Maksimą'“. Įėjus vidun mergaitė pastovėjo prie kasų ir sako, jog nieko nepirks, eis į autobusą. Paėmus už rankos ir pravedus pro kasas, jai visa baimė dingo ir pirkosi taip pat, kaip ir kiti vaikai. Dabar mes dažnai vis grįžtame prie pokalbių apie savo baimių nugalėjimą. Kiekvienam vaikui būna skirtingos situacijos, jas narpliojame, aiškinamės geriausius sprendimo būdus“.
„Su „Second Step“ programa dirbu pirmus metus. Į šios programos mokymus ėjau tiesiog kaip į eilinę paskaitėlę, bet daug nesitikėjau. Mokymai mane maloniai nustebino, nes sužinojau ir išmokau daug gerų dalykų, buvo įdomu ir norėjosi kuo greičiau tai pritaikyti mokykloje savo mokiniams. Vaikai labai noriai dalyvauja pamokėlėse, laukia jų. Pastebėjau, kad mokiniai pradėjo stebėti vienas kito nuotaikas, atpažinti jausmus, pradeda išsakyti tai, ką jaučia. Vadinasi programa veikia. Siūlau dalyvauti visoms mokytojoms.
„Programa vaikams ne mažiau naudinga ir reikalinga, kaip ir mums suaugusiems, nes ne visada pasiseka susidoroti su kilusiomis emocijomis ir problemomis. Tai pripažįsta ir mokinių tėvai, ir pritaria šiai programai“.
„Eidama i seminarą apie programą nežinojau beveik nieko. Dirbau su antrokais, kurie buvo gana įžūlūs. Niekaip negalėjau rasti būdų, kurie padėtų man juos geriau pažinti, suprasti ką darau ne taip... Išbandžiau visas pedagogines gudrybes, kurias tik žinojau nuo pat studijų laikų, bet apčiuopiamų rezultatų nebuvo.
Pradėjus dirbti su „Antro žingsnio“ programa lengva taip pat nebuvo... Vaikai trukdė, kikeno, žemino vienas kitą, varžėsi atlikdami vaidybines situacijas. Pirmieji rezultatai pradėjo ryškėti po kelių pamokėlių, kai pats didžiausias neklaužada pasiteiravo: „Kada vėl kalbėsime apie tuos paveikslėlius?“. Man tik to ir reikėjo...Kiekvieną dieną, pasitaikius tinkamai situacijai, kartojome, ką buvome išmokę. Kiekvieną savaitę gvildenome naują temą. Pamažu, žingsnis po žingsnio ėjome toliau. Dirbti su vaikais tapo lengviau, nes turėjau į ką atsiremti.
Dauguma mokinių tėvų šią programą įvertino teigiamai. Įžvelgė pasikeitimus vaikų elgesyje. Patys sulaukdavo pastabų iš savo vaikų (juk vaikams nepameluosi...). Bet pagalbos iš tėvų nesulaukiau.
„Antro žingsnio“ programa leidžia vaikams išmokti susivokti savo jausmuose, leidžia išmokti analizuoti savo poelgius.
Labai norėčiau su „Antro žingsnio“ programa dirbti ir toliau“.
„Su savo pirmokais pradėjau dirbti pagal šią programą tik nuo šių metų, rugsėjo pabaigos. Mano vaikai mokosi giliau pažvelgti į jausmus, aktyvėja jų saviraiška, jie drąsiau atsiveria. Aš taip pat kartu su vaikais mokausi, nes man tai nauja ir labai įdomi patirtis. Man kilo poreikis pradėti labiau gilintis į save, todėl pradėjau lankyti jogos užsiėmimus.
Iš pradžių vaikams buvo sunkiau susikaupti, tyrinėjant nuotraukas, nes pirmokėliai neturi kantrybės, nemoka ilgiau išlaikyti dėmesį. Dažnai komentuojant kuriam nors mokiniui nuotrauką, kiti juokdavosi iš komentarų arba tarpusavyje kalbėdavos. Tačiau su laiku viskas ėmė keistis į gerą. Vaikai pradėjo ilgiau išlaikyti dėmesį ties nuotraukomis, pateikia vis naujesnių žodžių joms apibūdinti, patys vieni kitiems dažnai primena taisykles.
ĮDOMU, PATRAUKLU, NAUDINGA - tokiais 3 būdvardžiais galėčiau apibūdinti „Second Step“ programą.
Kalbinam ir kitas savo mokyklos koleges imtis šios programos. Iš metus dirbančių mokytojų išgirdome, kad programa tikrai veikia!“
„Bet kuris žmogus tavo gyvenime atsiranda, visi tavo gyvenimo įvykiai įvyksta todėl, kad tu juos prisišaukei. Pats turi ir nutarti, ką su jais daryti“ - Richard Bach „Iliuzijos“.
Baigiantis pirmajam pusmečiui pastebėjau pirmuosius pokyčius klasėje. Vaikai, kurie sunkiai valdė savo emocijas - pradėjo rimti, pertraukų metu rado įdomesnių užsiėmimų nei lakstymas, rėkimas. Vaikai pasidarė: jautresni, dėmesingesni, sąmoningesni, savarankiškesni.
Pati išmokau nekreipti dėmesio į siautėjančius. Pastiprinau teigiamą elgesį. Kartu su mokinukais išmokau greičiau nusiraminti, kvėpuoti, „Antro Žingsnio“ pamokėlėse išmokau nesakyti žodžio TEISINGAI.
Klasėje mokėsi du mokiniai, kuriems reikalinga specializuota pagalba. 2008/2009m. m. vieno mokinio tėvai sutiko, kad berniukas lankytųsi mokyklos psichologės konsultacijose. 2009/2010m. m. kito berniuko tėvai sutiko, kad lankytų socialinių įgūdžių grupės užsiėmimus. Džiugu, kad tėvai priėmė tokius sprendimus“.
„Po pirmų mokslo metų pamatėme, kad mokiniai tapo ramesni, labiau draugiški. Apie „Antro žingsnio“ programą mokinių tėveliai atsiliepia labai palankiai, džiaugiasi savo vaiko pasikeitimais į gerą pusę.
Antroje klasėje yra berniukas, kuris linkęs nusižengti taisyklėms. Pastebėjau, kad mokiniai savo geru elgesiu nori palenkti jį daryti gerus darbus. Vaikams priimant jį į savo draugų ratą, matau, kad šis berniukas keičiasi. Tad manau, kad „Antro žingsnio“ programa puiki, informatyvi, rezultatyvi.
Po apsilankymo seminare patarėme ir kitas mūsų mokyklos pradinių klasių mokytojas išklausyti „Antro žingsnio“ programos kursą. Dabar šią programą išklausė ir „Juventos“ mokykloje veda pamokėles 9 mokytojos“.
„Pirmos pamokėlės metu sukūrėme elgesio taisykles, jas prie lentos prisegėme. Patogu, kad ir kitų pamokų metu taikome šias taisykles. Pakanka tik parodyti taisyklę ir vaikai supranta, kada jos nesilaikė“.
„Aš be galo džiaugiuosi, kad mokiniai ir pertraukų metu pastebi šalia esančius, nelieka jiems abejingi, nenubėga nuo verkiančio draugo, žino kaip jį paguosti. Nuostabu, kai išdykėlis, mėgstantis muštis, be galo judrus pirmokėlis, stengiasi arba sugeba nors trumpam stabtelti ir įvertinti savo poelgį. Tai tik pirmieji daigeliai, manau, kad sistemingai vesdamos pamokėles tikrai džiaugsimės darbo vaisiais.
Mamos stebisi, kad jų atžalos liko pastabesnės, atidesnės nuotaikų kaitai.
Per visą eilę darbo metų vedžiau klasės valandėles, kalbėjomės su vaikais įvairiomis temomis, tačiau tikrai kažko trūko. Dabar tiesiog gera dirbti, nes atsirado kvalifikuota pagalba ir patarimai mokytojui.
Visiems mokytojams linkiu nelikti abejingiems šiai programai. Manau, kad mokiniai, mokomi pagal šią programą, tikrai bus tvirtesni šiame laikmetyje mūsų visuomenėje“.
„Ši programa leido daugiau suprasti vaikus, kas vyksta vaiko viduje, ko vaikas negali apibūdinti žodžiais, kaip ir duodamas pačiam vaikui atsakymas į iškilusias problemas bei situacijas. Pačiam mokytojui leidžia geriau pažinti vaiko emocijas, į ką anksčiau nekreipdavau dėmesio, būdavo tik moralas, nesiaiškinant priežasties ir neduodant mokiniui atsakymo. Klasės atmosfera tapo šiltesnė, pasikeitė vaikų bendravimas.
Dėstant šią programą smagu matyti mokinių teigiamus pokyčius bendraujant ne tik su bendraamžiais, bet už save jaunesniais bei vyresniais.
Tai puiki, praktiškai pritaikoma ir vaizdinga programa. Jeigu norite, kad klasės mokiniai būtų draugiški, nekiltų problemų, nereikėtų kreiptis į psichologus bei socialinius darbuotojus būtinai dalyvaukite programoje „Antras žingsnis“.
„Pravedžiau tik tris užsiėmimus. Vaikai su nekantrumu laukia užsiėmimų. Kadangi vedu per klasės valandėlę, tai jiems labai patinka ir sako, kad įdomu. Patarčiau visoms mokykloms kuo greičiau įsitraukti į šios programos vykdymą“.
„Vaikams įdomu, aktyviai dalyvauja, stengiasi prisiminti pamokose aptartus dalykus ir jau taikyti juos gyvenime Programa yra įdomi, naudinga ir savalaike“.
„Neretai kuris nors iš mokinukų, pastebėjęs kito vaiko nuotaikas, tai pasako garsiai: ,,Mokytoja, šiandien Monika linksma, ji labai daug juokiasi“. Arba, berniukas, pastebėjęs, kad jo draugas blogai jaučiasi, tyliai paklausė: ,,Mokytoja, Gabrielius labai liūdnas, ar jam skauda?“.
Na, o sunkiausia yra visą reikiamą pamokos laiką išlaikyti vaikų dėmesį. Tenka imtis gudrybių, kiekvieną kartą pamoką pravedinėti vis kitokioje aplinkoje (susėdant ratuku ant kėdžių, susėdant ant grindų pasitiesus pledą ir t.t. ). Mes, pradinių klasių mokytojai, ko gero ir esam unikalūs, kadangi randame išeitis iš daugelio situacijų :)
Mes esame už naujoves, todėl patartumėme ir kitiems mokytojams susipažinti su „Antrojo Žingsnio“ programa ir nepabijoti ją išbandyti su savo mokinukais“.
„Vaikai, kurie dalyvauja šioje programoje tapo atviresni, mandagesni. Pamokėlės vaikams labai patinka, laukia jų. Ypač vaikams patinka vaidinti įvairias situacijas, aptarti nuotraukas. Sunkiausia dirbant tai, kad trūksta vaikams kūrybiškumo. Sunku būna išjudint vaikus, jiems trūksta drąsos. Ši programa galima sakyti yra įdomi, naudinga, emocinga. Joje verta dalyvauti“.
„Dirbti pradėjome tik nuo spalio mėnesio. Pirmoji pamoka vaikam nepatiko. Per antrąją pamoką, kai pradėjome aptarinėti vaikų veido išraiškas, vaikai susidomėjo, diskutavo, įsijungė į vaidinimus. Tai tik pradžia. Siūlyčiau nufilmuoti visą pamokėlę, su vaikučių atsakymais, pamąstymais, nes labai skiriasi, kai pačios mokytojos tampa vaikais, vaidina ir vaidina vaikai“.
„Susipažinau su „Antro Žingsnio“ programa ir nusprendžiau nuo 1 klases dirbti su savo mokiniais pagal šią programą. Dabar mano mokiniai jau antrokai. Po kelių mėnesių „Antro Žingsnio“ pamokėlių mokiniai tapo drąsesni, atviresni, noriai kalba, išsako savo mintis, aktyviai dalyvauja pamokoje.
Turiu labai šaunius mokinius. Puikiai sutariame, suprantame vieni kitus, draugiškai bendraujame. Visi 14 mokinių lanko folklorinį ansamblį. Repetuojame, koncertuojame, daug laiko praleidžiame kartu.
Visiems mokytojams patarčiau naudotis šia programa. Dėkoju programos kūrėjams“.
„Programa naudinga ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, mokytojams. Šiuo metu, kai aplink gausu agresijos, pavydo, nepakantumo, labai svarbu mokėti nusiraminti, priimti tinkamą sprendimą.
Vyksta pamoka. Berniukas kalbina mergaitę. O ta primena: „Netrukdyk“. Juk mokėmės apie trukdžių ignoravimą. Taip pat jie drausmina vieni kitus naudodami antro žingsnio sąvokas, bando panaudoti problemų sprendimo strategiją. Juk liaudies patarlė sako: „Ką išmoks Jonelis, mokės ir Jonas...“.
„Mokykloje dirbu jau 25 metus. Esu iš tų mokytojų, kurie nori nuolat tobulėti, sužinoti kažką naujo, kas padėtų darbe su vaikais. Nors programą vykdome tik nuo šių metų, bet pastebėjau, kad mažėja fizinė agresija, vaikai pradėjo sėkmingiau bendrauti su bendraamžiais. Pamokėlės vaikams labai patinka, noriai jose dalyvauja“.
„Dirbti lengva, nes viskas parašyta, nereikia kurti pamokos, jau skaityti išmokau, tik su žodžiu „Teisingai“ sudėtinga, vis kartais dar išsprūsta man. Vaikai tai labai džiaugiasi, noriai dalyvauja ir jau pamatę, kad imu dėžę su kortelėmis, džiaugiasi, laukia pamokėlių.
„Nors dirbu labai neilgai, bet galiu pasakyti, kad vaikams užsiėmimai patiko. Mokytojams patarčiau pabandyti dirbti su šia programa, juk labai svarbu mokyti vaikus pažinti ir valdyti savo jausmus“.
„Jau pastebėjau, kad taikant šią programą vaikai greičiau įsisavina bendras klasės taisykles. Jie jau geba pažinti savo ir kitų emocijas, jas įvardina ir stengiasi tinkamai elgtis.
Tėvai pritarė programai ir yra pasiruošę bendradarbiauti ir tinkamai bendrauti su vaikais namuose. Jiems vaikai parneša laiškus, kuriuos paskaitę, manau, lengviau ras bendrą kalbą su savo vaikais. Yra maža dalis šeimų, kuriems galbūt nerūpi tie laiškai - juos mokiniai nešiojasi kelias dienas ir tik papildomai priminus, atsiranda tėvų rankose. Tokie vaikai noriai dalyvauja pamokose, tačiau nenori ir nesugeba bendrauti su draugais.
Kiekvienam mokytojui, kuris dar nedirba pagal šią programą, siūlyčiau susipažinti ir sėkmingai taikant ją darbe, palengvinti savo darbą auklėjant vaikus. Drįstu teigti, kad ši programa sėkmingai veikia“.
„Išgirdusi apie programą iš karto susidomėjau, kadangi tai iš ties aktualu šiais laikais. Tuo labiau, kad būnu su vaikais dalį dienos ir per pusdienį bent keletą kartų kalbame apie soc. įgūdžius, mokomės bendrauti, būti gerais ir t.t. Šiuo atveju programa labai palengvina darbą ir viskas yra apgalvota. Tad kodėl gi nepasinaudojus?
„Antro žingsnio“ programa konkreti, šiuolaikiška, naudinga. Linkėčiau visiems mokytojams, kuo greičiau įsitraukti į šią programą. Mokytojams, turintiems problematiškų vaikų - dar greičiau“.
„Programa parengta labai gerai, todėl mokinius sudominti buvo visai nesunku. Jie tapo draugiškesni, mažiau mušasi, bando spręsti konfliktines situacijas paklausdami: „Ar tyčia tai padarei?“. Siūlytume su šia programa supažindinti visus Lietuvos pradinių klasių mokytojus“.
„Vaikai išmoko atpažinti jausmus, įskaityti juos kitų veiduose bei suvokė, kad visi jausmai yra normali organizmo būsena ir nebijoti to parodyti. Vaikai suprato, kad žmonės toje pačioje situacijoje jaučiasi skirtingai. Kasdieninėse situacijose mokiniai labiau atpažįsta jausmus, juos įvardina. Daug jausmų sukėlė valandėlė, kurioje kalbėjome apie pasibjaurėjimą“.
„Vaikams vedamos pamokos patinka. Manome, kad programa suprantama, paprasta, naudinga mokiniams“.
„Vaikai su džiaugsmu laukia pamokėlių. Tėveliai irgi džiaugiasi šia programa. Jie juokauja, kad vaikai dabar juos moko įvairių nusiraminimo būdų ir pamoko kaip spręsti problemas.
Aš džiaugiuosi matydama kaip vaikai taiko naujai įgytus įgūdžius savo kasdieniniame gyvenime, įvairiose situacijose. Jie išmoko padėti draugams spręsti problemas. Situacijų yra buvę įvairiausių. Mano klasėje yra sustiprinta muzika, tad vaikams tenka ilgiau būti mokykloje ir laukti užsiėmimų. Vienas berniukas grįžęs po individualaus instrumento pamokos pamatė, kad telefonas išsikrovęs ir jis negali paskambinti mamai. Žinoma, pradėjo verkti, bet draugai puolė į pagalbą. Pirmiausia pasiūlė nueiti prie plakato ir prisiminti nusiraminimo būdus. Po to sustoję ratuku siūlė įvairius variantus ką daryti. Liepė skambinti iš savo telefonų, bet jis mintinai nežinojo numerio. Tada viena mergaitė pasiūlė nueiti pas pavaduotoją. Pasiuntė vieną atstovą, kuris pavaduotojai viską paaiškintų kas nutiko. Jiems buvau sakiusi, kad pavaduotoja turi visus telefonų numerius. Pavaduotoja išklausė, surado telefono numerį ir liepė pačiam pasiskambint. Aš apie šį nutikimą sužinojau tik kitą dieną. Buvau nustebinta ir laiminga, nes supratau kokia naudinga, ir kaip puikiai veikia ši programa. Pavaduotoja taip pat sužavėta buvo mano vaikais, jų mokėjimu spręsti problemą.
Visas koleges, raginu, kad užsirašytų i seminarą.
Programą galiu apibūdinti 3 būdvardžiais: stebuklinga, reikalinga, įdomi“.
„Galbūt todėl, kad antroje klasėje mokosi 22 mokiniai, didesnė dalis berniukų, dažniau iškyla įvairių konfliktinių situacijų. Manome, kad labai svarbu išmokti pačioms adekvataus reagavimo į situaciją, bei to išmokyti vaikus. Mokinių tėveliai irgi supranta, kad turime kartu išmokti spręsti konfliktines situacijas, net suaugusiems pravartu išmokti nusiraminimo būdų, todėl pažadėjo pasidomėti tuo, ką išmoks jų vaikai. Manome, kad labai naudingas sąvokų žodynėlis.
„Ši programa jau davė ir duoda naudos. Vaikai atsakingai dalyvauja pamokėlėse, nes gvildenamos realios, gyvenimiškos, kasdieninės situacijos ir vaikai yra labai susidomėję.
Šios programos atskirus etapus, mokymus panaudoju, integruoju į kitų dalykų mokymą, pvz: jei klasėje triukšmas, kokius būdus pasitekti situacijos kontrolei, jei vaikas liūdnas, vaikai pastebi iš programoje išvardintų požymių ir stengiasi klasės draugui padėti, kaip išvengti tokios būsenos.
Programa paruošta aiškiomis formuluotėmis, konkrečiais žingsniais. Tiesiog ji moko konkretumo, aiškumo, teisingumo, apibrėžtumo ne tik mane, bet ir vaikus, jų tėvelius. Kai kuriems tėvams atrodo, kad tai per daug primityvu, ir taip jau viskas aišku, BET GERUMO, TEISINGUMO MOKYMAS - TAI TIK TEIGIAMAS DALYKAS.
Mokiniai turi tiesiog „treniruotis“ veikdami šioje programoje, nes gyvenime tokių įvykių ir situacijų bus ir nemaža, tad mano, kaip mokytojos uždavinys, parengti vaikus ateičiai, kad iš jų išaugtų geri, sąžiningi, atsakingi žmonės“.
„Mokiniai šia programa susidomėjo ir nuolat primena (paklausia) mokytojo, kada vėl vyks šis užsiėmimas. Šių užsiėmimų metu pedagogas geriau susipažįsta su mokiniais, juos giliau pažįsta ir sužino daug informacijos apie jų gyvenimą, kurios kitų pamokų metu, galbūt, niekada nesužinotų.
Dirbti yra nesunku, nes turime visą medžiagą ir seminaro metu įgijome daug metodinių žinių, kaip su šia medžiaga dirbti. Rekomenduojame ir kitiems pedagogams dalyvauti šioje programoje“.
„Patiko pats seminaras, įtaigi vedimo forma, nes viską mokėmės daryti - vesti užsiėmimus pačios. Galėjome pastebėti sudėtingesnius užsiėmimų etapus ir drauge pasiaiškinti.
Ačiū už programą ir pasiūlytą galimybę labiau pažinti vaikus, mokyti gražaus bendravimo ir bendradarbiavimo“.
„Labai prasiplėtė mokinių žodynas, tinkamo ir netinkamo elgesio bei jų pasekmių suvokimas. Vaikai tapo labiau atsakingesni už savo poelgius, žymiai drausmingesni.
Tėvai visi vienareikšmiškai yra patenkinti, kad tokia programa yra mokykloje, nes čia nuolat kartojami socialiniai įgūdžiai pamažu virsta įpročiu.
Apie programą, jos tikslus ir uždavinius, vykdomą veiklą savo klasėse pristatėme pranešimą Alytaus miesto pradinių klasių mokytojų būrelyje. Visos mokytojos buvo labai sužavėtos ir suinteresuotos tokią programą vykdyti ir su savo mokiniais. Manome, kad tikrai būtų vertinga šią programą įdiegti kitose mokyklose bei tęsti jos vykdymą aukštesnėse klasėse, nes ji tikslinga, veiksminga, naudinga. Tai ir yra trys kertiniai akmenys kalbant apie „Antrojo žingsnio“ programos svarbą.
„Aš išmokau elgesio taisyklių ir ignoruoti piktus vaikus, spręsti problemas. Panaudojau ignoravimo taisyklę, kai draugas daug šnekėjo per pamoką“. Deividas
„Išmokau nusiraminti, valdyti pyktį, dalintis“. Viktorija
„Išmokau elgesio taisyklių, nusiraminti, ignoruoti įkyrius žmones“. Adas
„Išmokau suprasti kitus vaikus“. Simonas
„Išmokau ignoruoti piktus vaikus, nusiraminti, spręsti problemas“. Rugilė
„Mokykloms, nedalyvaujančioms šioje programoje, siūlau prisijungti prie „ Antro žingsnio“ programos. Be to, jeigu visa klasė yra pasirinkusi lankyti etikos pamokas - tai puiki etikos pamokų programa“.
„Pastaruoju metu jaudina mokinių nemokėjimas bendrauti, bendradarbiauti, mokinių ir jų tėvų šaltas bendravimas (dažnai tai tik fiziologinių poreikių patenkinimas, šeimos „kompensavimas“ materialiais dalykais ir pramogom), vaikai „nemoka matyti, girdėti šalia esančio“... Kaip patogu tėvams, kurie išleidžia savo vaiką į mokyklą, kur juo yra visapusiškai pasirūpinta, jis mokomas, auklėjamas, „girdimas“, o jei lanko pailgintos dienos grupę, tai ir pamaitintas, tėvams belieka tik vakarienę paduoti ir laiku į lovą „pasiusti“, nes tėvų galvos „plyšta“ nuo kasdienių darbų ir kt. O kur vaikui išmokti ne tik elementarių, bet palengvinančių adaptaciją visuomenėje socialinių įgūdžių???
Taigi, „Antro žingsnio“ programa ir yra tas šiaudas, kurio galime griebtis ugdant socialinius įgūdžius, galime išmokyti vaikus pasitikėti savimi, išmokti spręsti gyvenimiškas problemas, palengvinti adaptaciją visuomenėje, turėti savo teigiamo elgesio veiksmu planą ir kitų svarbių dalykų“.
„Manome, kad vaikų mintys pasako viską apie šią programą ir jos naudą. Žinoma, dirbti sunku. Bet visą vargą atperka gera atmosfera klasėje, susikaupę, darbštūs mokiniai, gražūs tarpusavio santykiai. Būtų puiku, kad prie „Antrojo žingsnio“ prisijungtų kuo daugiau mokytojų.
„Antrojo žingsnio“ pamokėlėse išmokau, ką daryti, kai esi piktas, taisyklingai kvėpuoti. Sužinojau visokių taisyklių, pavyzdžiui, kai vienas kalba, kiti tyli. Sužinojau, kaip apibūdinti kito nuotaiką“. Rokas 2c
„Man patiko, kai aiškindavomės apie jausmus. Išmokau nekreipti dėmesio į trukdžius“. Edvinas 2d
„Aš išmokau apie džiaugsmą ir apie pyktį, apie liūdesį ir apie išgąstį. Visko išmokau“. Žymantas 2c
„Mes išmokome, kaip nusiraminti. Dar išmokome nesipykti, nesimušti, nesibarti, bendrauti, pasidalinti kažkuo, pavyzdžiui žaislais, daiktais. Man labiausiai patiko kažką daryti, vaidinti“. Gabrielė 2d
„Man patiko, kad aš išmokau draugauti, netrukdyti kitiems, išmokau nusiraminimo būdus“. Tomas 2d
„Išmokau atpažinti jausmus. Labai patinka žiūrėti filmukus“. Guostė 2c
„Man patinka šios pamokėlės, nes yra įdomios ir galiu daug visko išmokti“. Indrė 2d
„Mes išmokome nusiraminti (ne visi, bet dauguma). Išmokome tris kartus giliai įkvėpti, suskaičiuoti nuo 10 iki 1, galvoti ką nors raminančio“. Simonas 2d
„Man labiausiai patiko pažinti veidų išraišką, filmukai ir atsakinėti į klausimus“. Tautvydas 2c
„Mes išmokome nusiraminti, klasės taisykles (ne visi, bet dauguma). Man patinka žiūrėti visokius vaizdelius, kad sužinotume, kaip žmonės jaučiasi. Patinka, kai vaidina klasės draugai ir pačiai vaidinti“. Gabija 2d
„Man patinka šios pamokėlės. Aš išmokau nusiraminti. Viskas labai įdomu. Plakatai man padeda suprasti, kaip suvaldyti pyktį ar spręsti problemas. Žiūrėjom filmus apie visokius jausmus ir vaikus. Viename iš jų mergaitė atėjo į mokyklą su baime. Bet jos nuotaika pasikeitė, kai kiti klasės nariai ją pasikvietė. Tada jos veide pasirodė šypsena“. Gabrielė 2d
„Mokyklose aktualūs drausmės, tarpusavio supratimo, užuojautos, pagalbos vienas kitam ir kt. klausimai. Pamokėlių metu vaikai jaučiasi natūraliai, ypač mėgsta vaidybines situacijas.
Mūsų supratimu kiekviena mokykla, kiekviena klasė ir kiekvienas mokinys turėtų dalyvauti šioje programoje“.
„Man asmeniškai programa suteikia žinių, kaip elgtis sudėtingose konfliktinėse situacijose, galiu patarti ir tėvams. Ši programa veiksminga, padeda mokytojui kurti klasės kolektyvą, o mokiniams išmokti spręsti savo problemas. Tai tikrai vertinga šiuolaikiniame įtemptame mūsų gyvenime“.
„Man buvo keista, kad vaikai turi tiek patirties, ir neigiamos, ir teigiamos. Daugumos vaikų elgesys buvo spontaniškas, problemos sprendžiamos puolimu, netgi agresija. Jau praėjo metai. Aš pastebiu, kaip keičiasi mano vaikų, ypač konfliktiškų, elgesys. Nors tai vyksta labai lėtai, tačiau man labai smagu girdėti, kai jie vienas kitam primena „Antrojo žingsnio“ pamokose išmoktas situacijas, mokymus, frazes.
Man įstrigo vienas liūdnas pokalbis. Kalbėjome apie pyktį. Vienas berniukas pasakė, pyksta ant savo tėvų, kad jį dažnai baudžia, neįleidžia į namus, nes jis blogas. Jis sakė, kai užaugęs būtinai atkeršys tėvams. Tai štai kokius Pykčio mygtukus man tenka stabdyti. Aš manau, kad panašioje programoje turėtų dalyvauti kai kurie tėveliai... Mano klasėje yra devyni vaikai iš nedarnių šeimų. Pastebėjau, kad būtent šie vaikai aktyviausi „Antrojo žingsnio“ pamokėlių metu, nors jų tėvams neįdomu...
Aš pati labai laukiu šių pamokėlių, ir galiu drąsiai teigti, kad pati mokausi iš savo mokinių. Mes, suaugę, paprasčiausiai nebematome, KĄ VEIKIA, negirdime, KĄ SAKO, o svarbiausia - nežinome, KĄ JAUČIA mūsų vaikai.
Noriu palinkėti, kad kuo daugiau mokyklų ir mokytojų dalyvautų „Antro žingsnio“ programoje.
„Metodinė medžiaga yra tiesiog fantastiška: negaliu atsidžiaugti - viskas „pateikta“, belieka tik „sukramtyti“. Tikrai, nuoširdžiai džiaugiuosi, netikėto atsitiktinumo dėka papuolusi į „Antrą Žingsnį“, nes mano naujieji pirmokai tokie „audringi“, kad juos nuolat reikia prilaikyti: pamokų, pertraukų, užklasinių užsiėmimų metu.
Su vaikais šias pamokėles vadinam „Gerumo pamokėlėm“, kurių jie tikrai laukia. Tai ir yra, manau, pirmas teigiamas dalykas. Yra viena labai agresyvi mergaitė, kuri kasdien skriaudžia vaikus. Vaikai po užsiėmimų ramiau reaguoja į šios mergaitės „išpuolius“. Beje, 3 -ioje pamokoje ji pirmą kartą atsisėdo į mūsų ratą, kas ankstesnėse pamokose jai atrodė „nesąmonė“: ir ji buvo už rato. Matau, kad ši programa tikrai veikia ir neabejoju, kad ji duos gerus rezultatus. Taip pat žinau, kad tai nelengvas kasdienis darbas ir, kad rezultatai ateis ne taip greitai, kaip man norėtųsi, bet, manau, kad galutiniai rezultatai tikrai atlygins pastangas“.
„Aš ir pati, kartu su vaikais, mokausi būti pakantesnė, nes esu labai impulsyvi. Patys vaikai darosi ramesni, draugiškesni“.
„Į pirmas klases ateina vis daugiau netinkamo elgesio mokinių, kurie nuolat destabilizuoja aplinkinių žmonių emocinę pusiausvyrą, trikdo darbo pamokose ritmą. Pavyzdžiui, šiais metais iš 24 pirmaklasių 5 vaikai turi agresyvaus elgesio įpročių. Pasinaudojus „Antro žingsnio“ rekomendacijomis jau per porą mėnesių pavyko pasiekti, kad šie ugdytiniai vis labiau ir labiau ima kontroliuoti savo veiksmus“.
„Pasaulis pilnas įvairiausių taisyklių, be kurių mūsų gyvenimas būtų kupinas nesusipratimų, nesutarimų, pykčio... Pamokėlių metu su mokiniais susitarėme laikytis trijų pagrindinių ir svarbiausių taisyklių, kurios suteiks galimybę ramiai išsakyti savo nuomonę; išgirsti, ką kalba kiti; būti supratingiems, dėmesingiems vieni kitų atžvilgiu. Kaip senolių išmintis sako: „Elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi“. Taigi, pagarba, tolerancija, supratingumas - svarbiausios žmogiškosios vertybės.
Ačiū už galimybę dirbti pagal šias programas. Dėkoju už parengtą ir pateiktą mokomąją medžiagą, kuri lengvai suprantama mokiniams ir puikus pagalbininkas mokytojui“.
„Aš pati pradėjau dažniau įvardinti savo jausmus ir klausti vaikų, kaip jie jaučiasi. Vis daugiau vaikučių pasidarė aktyvesni pamokėlių metu, pradėjo naudoti jausmus apibudinančius žodžius (ne tik blogai ar gerai jaučiuos). Tėveliai tikisi, kad tos pamokėles duos naudos.
Kartais iškyla problemų, kai būna labai daug norinčių kalbėti. Kartą vaikas tiek norėjo vaidinti, kad net esant liūdnai situacijai, sakėsi esąs laimingas“.
„Buvau iš tų pirmųjų mokytojų, kurie Lietuvoje pradėjo dirbti su „Antro Žingsnio“ programa. Vaikai pamokėlių labai laukdavo, mielai jose dalyvavo. Nustebino, kad vaikai puikiai suprato angliškai įrašytą kalbą, atsirasdavo ir vertėjų, nors anglų kalbos tuo metu jie mokykloje dar nesimokė.
Pati dirbdama su vaikais mokiausi to, ko mokosi ir jie, tik vaikiškas situacijas mintyse paversdavau tomis, su kuriomis dažnai susiduriu gyvenime.
Dažnai vaikai pasidžiaugdavo, kad tai ko mokėsi per „Antro Žingsnio“ pamokėles, galėjo pritaikyti konkrečiose situacijose kasdienybėje. Kartais net man patardavo, kaip elgtis, sakydami, kad juk aš to juos mokiau (tuomet tikrai būdavo linksma).
Dirbant labai praversdavo mokytojų susiėjimai-pasitarimai. Su mokytojomis dalinomės patirtimi, pastebėjimais. Aptardavome pamokėles.
Savo kolegėms jau ne sykį patariau nueiti į mokymus ir dirbti su šia programa. Tą galiu pasiūlyti ir kitiems mokytojams. Savo mokykloje visiems (ir vyresniųjų klasių) pedagogams papasakojau apie „Antro žingsnio“ programą, tuomet sulaukiau klausimų, ar ta programa bus tęsiama vyresnėse klasėse. Tai rodo, kad mokytojus ji domina, juk padeda vaikams mokytis tikrai naudingų ir reikalingų dalykų“.
„Apie „Antro Žingsnio“ mokymus sužinojau tik tada, kai mokyklos direktorius pasakė, kad 2008-04-17-19 dienomis aš ir mano kolegė esame siunčiamos į seminarą. Iki tol apie „Antro Žingsnio“ programą nieko nebuvau girdėjusi.
Seminarą vedė pati „Antro Žingsnio“ kuratorė, psichologė - psichoterapeutė Žydrė Arlauskaitė. Jau seminaro metu supratau, kad tai man pačiai be galo naudinga. Esu energinga, skubanti, besinervinanti - vadinasi, išmoksiu kvėpuoti, nusiraminti, spręsti problemas... ir, aišku, to paties mokysiu savo būsimus pirmokėlius.
Rudenį, spalio mėnesį, netikėtai paskambino Žydrė ir pasiūlė dalyvauti „Antro Žingsnio“ konsultantų mokymuose. Taip ir vėl buvau pastūmėta gilyn į „Antro Žingsnio“ programos pažinimą. Jau lapkričio mėnesio pabaigoje kartu su kita „Antro Žingsnio“ konsultante vedžiau „Antro Žingsnio“ seminarą respublikos mokytojams. „Užsidegiau ir dabar dar karščiau degu“ tikėjimu, kad „Antro Žingsnio“ programa labai naudinga ir reikalinga Lietuvos pradinukams.
Dirbant su pirmokais labai gerai pavyko išmokyti ir laikytis „mandagaus įsiterpimo“ taisyklių. Visi pirmokų, ir ne tik, mokytojai puikiai žino, kaip vaikai tampo už rankovės, kai nori ką nors svarbaus, jų manymu, pasakyti mokytojai. Tai aš savo klasėje jau pamiršau - vadinasi, pavyko!
Dar vienas įdomus momentas iš pirmokų gyvenimo. Pirmokas Karolis namuose mamai pasiūlė pakvėpuoti, suskaičiuoti nuo dešimt iki vieno ir pagalvoti apie ką nors malonaus, kai ši supyko ant brolio už neatliktus namų darbus. Reiškia, mokiniai geba perkelti „Antro Žingsnio“ pamokėlėse įgytas žinias, mokėjimus į namų t.y., kitokią aplinką.
Antroje klasėje, kai pradėjome kartoti empatijos skyrių - jausmų apibūdinimą, mokiniai gražiai ir laisvai demonstravo (parodė), kaip jie jaučiasi skirtingose situacijose: liūdni, nusiminę, išsigandę, nustebę, pasišlykštėję, didžiuojasi savimi...(Nuotraukose).
Nuo 2009 m. rugsėjo mano mokykloje „Antro Žingsnio“ pamokėles pradėjo vesti dar 6 mokytojos. Vadinasi, pavyko „užkrėsti“ tuo „Antro Žingsnio“ virusu ir savo koleges. Tuo labai džiaugiuosi!
Manau, „Antro Žingsnio“ programai apibūdinti tiktų šie būdvardžiai: AKTUALI, STRUKTŪRUOTA, BŪTINA ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE.
Visi Lietuvos pradinių klasių mokytojai, „Antro Žingsnio“ („SECOND STEP“) programa skirta Jums ir Jūsų mokinukams. Prisijunkite prie mūsų!!!
„Myliu vaikus, bet kaip ir dauguma mokytojų , susiduriu su įvairiausiomis problemomis. Liūdna matyti, kaip vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, įžeidinėja, erzina, kad kai kuriems tiesiog trūksta socialinių įgūdžių. Pastebėjau, kad vaikai nekreipia dėmesio kaip jaučiasi esantys šalia, o ir patiems sunku paaiškinti, kodėl ir ko staiga supyko.
2007 metais direktoriaus pavaduotoja V. Vaitkevičienė pasiūlė nueiti į ,,Second Step“ mokymus. Kadangi apie šiuos mokymus nieko nebuvau girdėjusi, tai ėjau gana skeptiškai nusiteikusi. Tiesiog maniau, kad šie mokymai nekuo nesiskirs nuo kitų seminarų: lektorė dėstys, o mes, seminaro dalyvės, pasyviai sėdėsime, klausysime, kažką pasižymėdamos savo užrašuose. Bet gyvenime taip jau būna, kad visai netikėtai tenka pakeisti savo nuomonę. Jau pirmą dieną mane nustebino mokymų tempas ir metodų gausa, sudomino pati programa: pamokėlių temos, sąvokos, pasiūlytos idėjos, vaidmenų žaidimai. Tiesiog ši programa buvo tai ko man reikėjo darbui su vaikais - nuosekli, paremta psichologų stebėjimais, įdomi.
Grįžusi į mokyklą programą pristačiau pradinių klasių metodiniame pasitarime. Mokyklos direktorius, programos įgyvendinimui, skyrė vieną valandą. Beliko programą pristatyti klasės tėveliams. Susirinkimo metu išgirdau įvairiausių nuomonių. Vieni sakė, kad tai ,,papildomas krūvis vaikams“, kiti manė , kad tai ,,užsieniečių programa ir ar ji mūsų vaikams reikalinga“. Vis dėlto, po diskusijų, tėvai sutiko , kad programos mokymuose dalyvautų visi vaikai.
Taigi, eidami mažais žingsneliais, pradėjome kelionę po ,,Antrojo žingsnio“ pasaulį. Mano mokinukai, kartu su manimi, mokėsi pažinti emocijas, suvaldyti pyktį, pasitikėti draugu. Žinoma, visada norisi, kad mokiniai įgytas žinias galėtų pritaikyti juos supančioje aplinkoje. Kartą nuvykome į spektaklį ,,Ožka ir septyni ožiukai“. Šoka, išdykauja ožiukai scenoje ir staiga girdžiu: ,,Štai koks problemos sprendimo būdas“. Nusišypsojau supratusi, kad ,,Antrojo žingsnio“ pamokėlėse vaikai išmoko mąstyti.
Dabar mūsų mokykloje , su šia programa jau dirba mokytojos Valentina Levčenkienė, Rita Meilienė ir Daiva Jazavitienė. Paprašytos apibūdinti programą trimis būdvardžiais atsakė: „Veiksminga, naudinga, apgalvota“.
Apie antro žingsnio programą sužinojau tada, kai vyriausioji mergaitė pradėjo lankyti mokyklą 2004 metais. Su ja supažindino dukros pirmoji mokytoja Milda per tėvų susirinkimą, reguliariai laiškus gaudavom ir mes, tėvai. Dukrai pamokėlės patikdavo, ji jų laukdavo. Pradėjusi dirbti mokykloje taip pat panorau keliauti su „Antru Žingsniu“, tačiau reikėjo išlaukti metus, ir kadangi noras susipažinti su programa nedingo, išklausiau kursus ir pradėjau dirbti pagal ją. Pirmos pamokėles buvo nelengvos, nes reikėjo peržengti barjerą, nustoti vertinti vaikų išsakytą nuomonę, kad visi, kurie nori galėtų išsisakyti. „Jūs taip juokingai atrodote, kai žiūrite į tuščią lapą ir skaitote iš jo“ - pakomentavo Laurynas. Iš tiesų žiūrėdavau, nes nenorėdavau praleisti jokių smulkmenų. Vaikai „Antro žingsnio“ pamokėlių nekantriai laukė, kai, kurie vis klausinėdavo „Ar šiandien bus? O rytoj?“ Tekdavo palaukti iki pamokėlės dienos, nes jos vykdavo tuo pačiu metu. Po truputį pamokėles vesti lengvėjo, nors dabar tikrai nesu virtuozas, bet, jau sekasi žymiai lengviau. Smagu, kai matai, kad pamokėlės veiksmingos. Viena mama prisipažino, kad jos vaikas pradėjo kalbėti apie jausmus ir niekaip nebaigia, dar ir pokalbio taisyklių ją pamokina, primena, kad reikia žiūrėti pašnekovui į akis, nori būti išklausytas. Iš tiesų klasėje sumažėjo muštynių, vaikai labiau ieško problemų sprendimų.
Programa „Antras žingsnis“ - efektyvi, nes palaipsniui formuoja vaikų socialinius įgūdžius, aišku būna momentų, kai norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau, na kaip visuomet čia ir dabar, bet kartais reikia išlaukti. Naudinga ji ir pedagogams. Kartu su kolegėmis pasijuokėme, kad nusiraminimo plakatą būtų neblogai pasikabinti klasėje ant durų prieš įeinant į klasę. O jei rimtai, tai po truputį tampu atviresnė, pati kartu su vaikais mokausi labiau reikšti savo jausmus, įvardinti juos. Išmokau nusiraminti, geriau pažįstu bendraujančių su manimi nuotaikas, švelniau reaguoju į įvairias trikdančias smulkmenas, kurios anksčiau išvesdavo iš pusiausvyros. Atsirado naujų poreikių, idėjų. Manau, kad kartu su vaikais tobulėju ir pati.
Jei reikėtų trim būdvardžiais apibūdinti programą, tai pasakyčiau, kad ji konkreti, paprasta ir veiksminga. O mokytojams, kurie dar nedalyvauja šioje programoje, galėčiau patarti, kad jie nebijotų ir negalvotų, kad ši programa, tai dideli pinigai ir ji yra uždara, prieinama tik išrinktiesiems, iš tiesų po truputį kiekvienas tai darome, vadovaudamiesi savo nuojauta, supratimu, o čia gauname puikų įrankį -„Antro žingsnio“ programą, kurią galime teisingai naudoti ir pasiekti puikių rezultatų, jei naudosite jį tinkamai ir sistemingai, nepamiršdami pastiprinimo. Taip pat siūlyčiau pačioms ieškoti informacijos, o ne laukti, kol kas nors ateis ir ją suteiks.